Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje stresas darbe tapo dažna problema, darančia įtaką darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Įtempti terminai, ilgos darbo valandos ir nuolatinis spaudimas gali neigiamai paveikti sveikatą, jei nėra tinkamai valdomi. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso darbe priežastis, jo poveikį sveikatai ir, svarbiausias, praktines efektyvaus jo valdymo strategijas.
Streso darbe priežastys
Stresas darbo vietoje gali kilti iš įvairių šaltinių, todėl labai svarbu nustatyti šias priežastis. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
Per didelis darbo krūvis – kai darbo krūvis viršija žmogaus galimybes, tai gali sukelti lėtinį stresą. Prie to prisideda nerealūs terminai, ilgos darbo valandos ir nesibaigiantis darbų sąrašas.
Nesaugumas dėl darbo – baimė prarasti darbą gali kelti nerimą ir stresą. Esant neapibrėžtai darbo rinkai, šis rūpestis yra aktualus daugeliui.
Kontrolės trūkumas – darbuotojai, kurie menkai kontroliuoja savo darbą ir sprendimų priėmimą, dažnai patiria stresą. Mikromanipuliavimas ir griežtos darbo struktūros prisideda prie šio bejėgiškumo jausmo.
Tarpasmeniniai konfliktai – konfliktai su kolegomis ar vadovais gali sukurti priešišką darbo aplinką ir sukelti nuolatinį stresą.
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sutrikimas – nesugebėjimas suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo gali sukelti perdegimą ir stresą. Labai svarbu išlaikyti sveiką pusiausvyrą.
Kaip atpažinti?
Atpažinti stresą darbe yra labai svarbu norint imtis aktyvių veiksmų jam veiksmingai valdyti. Stresas gali pasireikšti įvairiai – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Štai keletas bendrų požymių, rodančių, kad galbūt patiriate stresą darbe:
Fiziniai simptomai
- Dažni galvos skausmai arba migrena.
- Raumenų įtampa ar skausmas, ypač kaklo, pečių ar nugaros.
- Nuovargis ir žemas energijos lygis, net ir išsimiegojus visą naktį.
- Virškinimo problemos, pavyzdžiui, skrandžio skausmai arba dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).
- Apetito pokyčiai, dėl kurių persivalgoma arba nevalgoma.
- Nemiga arba sunkumai užmigti ir išlikti miegui.
Emociniai požymiai
- Padidėjęs dirglumas, nusivylimas arba nuotaikų kaita.
- Nerimas arba pernelyg didelis susirūpinimas su darbu susijusiais klausimais.
- Jausmas, kad esate prislėgti arba nesugebate susidoroti su užduotimis.
- Maža savigarba arba sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Dažna nuotaikos bloga savijauta arba prislėgta nuotaika.
- Baimės eiti į darbą jausmas.
Kognityviniai simptomai
- Sunkumai susikaupti ar priimti sprendimus.
- Atminties sutrikimai ir užmaršumas.
- Minties bėgimas ir nesugebėjimas „išsijungti“ nuo darbo.
- Sumažėjęs kūrybiškumas ar gebėjimas spręsti problemas.
Elgesio pokyčiai
- Atsitraukimas nuo socialinio bendravimo su bendradarbiais.
- Padidėjęs pravaikštų skaičius arba nuolatinis vėlavimas į darbą.
- Sumažėjęs produktyvumas arba suprastėjusi darbo kokybė.
- Bėgimas nuo darbo, pavyzdžiui, besaikis alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas.
- Asmeninių pareigų ir pomėgių nepaisymas.
Fizinės sveikatos problemos
- Dažnos ligos, susilpnėjusi imuninė sistema.
- Padidėjęs kraujospūdis arba kitos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos.
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas dėl pasikeitusių mitybos įpročių.
- Didesnis polinkis sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.
Psichologiniai simptomai
- Nuolatinis spaudimo jausmas arba pervargimas.
- Apatija arba susidomėjimo darbu praradimas.
- Cinizmas arba neigiamas požiūris į darbą ar kolegas.
- Sutrikę sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.
- Nuolatinis baimės ar nerimo jausmas dėl su darbu susijusių užduočių.
Svarbu prisiminti, kad vienas ar keli iš šių simptomų nebūtinai reiškia, kad kenčiate nuo lėtinio streso. Tačiau jei nuolat pastebite šiuos požymius ir jie trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui ir darbui, tai aiškus ženklas, kad turėtumėte imtis priemonių streso lygiui mažinti.
Streso poveikis sveikatai
Lėtinis stresas darbe gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Jis gali sukelti:
Psichikos sveikatos problemas – nerimas, depresija ir perdegimas yra dažni streso darbe padariniai.
Fizinės sveikatos problemų – stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, aukštą kraujospūdį ir susilpninti imuninę sistemą.
Sumažėjęs produktyvumas – stresas gali pabloginti kognityvines funkcijas, todėl sumažėja produktyvumas ir prastai priimami sprendimai.
Streso darbe valdymas
Dabar panagrinėkime veiksmingas streso darbe valdymo strategijas:
Nustatykite realius tikslus – nustatykite pasiekiamus darbo tikslus ir nustatykite užduočių prioritetus. Venkite apkrauti save nerealiais lūkesčiais.
Laiko valdymas – efektyviai valdykite savo laiką, suskirstydami užduotis į mažesnes, lengvai valdomas dalis. Naudokitės tokiomis priemonėmis, kaip kalendoriai ir darbų sąrašai, kad išliktumėte organizuoti.
Bendravimas – jei jaučiatės prislėgti, bendraukite su vadovu arba personalo skyriumi. Jie gali padėti arba pakoreguoti jūsų darbo krūvį.
Sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikos – įtraukite sąmoningumo pratimus, gilų kvėpavimą arba meditaciją į kasdienę rutiną, kad sumažintumėte streso lygį.
Fizinis aktyvumas – reguliari fizinė veikla gali gerokai sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Stenkitės daugelį dienų bent 30 minučių užsiimti fizine veikla.
Sveika mityba – valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Venkite per didelio kofeino ir cukraus kiekio, kurie gali sustiprinti stresą.
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra – užtikrinkite, kad turėtumėte laiko pomėgiams, poilsiui ir bendravimui su artimaisiais. Atsijunkite nuo darbo ne darbo valandomis.
Ieškokite paramos – jei reikia, nedvejodami kreipkitės profesionalios pagalbos. Terapeutas ar konsultantas gali pateikti vertingų streso valdymo strategijų.
Emocinė pagalba patyrus stresą darbą
Emocinė parama labai svarbi įveikiant su darbu susijusį stresą. Paramos sistema gali labai padėti žmonėms valdyti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Štai keletas būdų, kaip ieškoti ir gauti emocinę paramą, kai darbe patiriate stresą:
Pasikalbėkite su draugais ir šeima – pasidalykite savo jausmais ir rūpesčiais su patikimais draugais ir šeimos nariais. Jie gali išklausyti ir pasiūlyti vertingų perspektyvų bei padrąsinti.
Ieškokite kolegų paramos – kartais kolegos, kurie supranta jūsų darbo aplinką, gali suteikti empatišką paramą. Dalijimasis patirtimi ir įveikimo strategijomis su bendradarbiais gali būti naudingas.
Pasikalbėkite su vadovu – jei stresą darbe patyrėte dėl su darbu susijusių problemų, apsvarstykite galimybę atvirai ir sąžiningai pasikalbėti su savo vadovu. Jis gali patarti, padaryti reikiamus pakeitimus arba pasiūlyti išteklių, kurie padėtų jums suvaldyti darbo krūvį.
Susisiekite su mentoriumi arba treneriu – jei jūsų darbovietėje yra mentorystės programa arba turite galimybę naudotis trenerio paslaugomis, apsvarstykite galimybę kreiptis į jį patarimų ir rekomendacijų. Jie gali suteikti profesionalią paramą ir įžvalgų apie streso valdymą konkrečiame darbe ar pramonės šakoje.
Prisijunkite prie paramos grupių – ieškokite paramos grupių ar forumų, susijusių su streso darbe ar konkrečioje srityje. Bendravimas su asmenimis, kurie dalijasi panašia patirtimi, gali paguosti ir padėti rasti praktinių sprendimų.
Apsvarstykite profesionalaus konsultavimo galimybę – apmokytas terapeutas ar konsultantas gali padėti jums išsiaiškinti pagrindines streso priežastis ir pasiūlyti veiksmingų streso įveikimo strategijų. Terapija gali būti ypač naudinga sprendžiant su darbu susijusio streso emocinius aspektus.
Rūpinkitės savimi – pirmenybę teikite savęs priežiūros veiklai, kuri padeda atsipalaiduoti ir įgyti naujų jėgų. Tai gali būti pomėgiai, fiziniai pratimai, meditacija arba kokybiškas laiko praleidimas su artimaisiais.
Nustatykite ribas – nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Užtikrinkite, kad už darbo ribų turėtumėte laiko sau ir savo santykiams.
Naudokitės pagalbos darbuotojams programomis – daugelis darbdavių siūlo EAP, kuriose teikiamos konfidencialios konsultavimo paslaugos ir ištekliai, padedantys darbuotojams valdyti stresą tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Mokykitės streso valdymo metodų – investuokite laiko mokydamiesi streso valdymo metodų, pavyzdžiui, sąmoningumo, gilaus kvėpavimo pratimų ir atsipalaidavimo metodų. Tai gali būti naudingos priemonės, kuriomis galima pasinaudoti ypač įtemptais momentais darbe.
Pasiimkite laisvo laiko, kai to reikia – kai jaučiatės prislėgti, nedvejodami pasinaudokite atostogomis ar asmeniniu laiku. Pertrauka gali padėti pailsėti ir pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, kad geriau suvaldytumėte stresą.
Stebėkite savo fizinę ir psichinę sveikatą. Reguliarūs sveikatos priežiūros specialisto patikrinimai gali padėti spręsti bet kokias sveikatos problemas, kurias sukėlė ar paaštrino stresas.
Atminkite, kad emocinės paramos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Su darbu susijęs stresas yra dažna problema, todėl yra išteklių ir žmonių, galinčių jums padėti jį įveikti. Nedvejodami kreipkitės ir prašykite paramos, kai to reikia, kad pagerintumėte bendrą savijautą ir pasitenkinimą darbu.
Stresas darbe yra plačiai paplitusi problema, turinti rimtų pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Tačiau nustatę jo priežastis ir įgyvendinę veiksmingas valdymo strategijas, galite sumažinti jo poveikį ir gyventi sveikesnį bei visavertiškesnį profesinį gyvenimą. Nepamirškite, kad rūpintis savo gerove labai svarbu ne tik karjerai, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.
