Norint suprasti, kaip eksperimentinė psichologija pasiekė dabartinį lygį, naudinga pažvelgti, kaip ji atsirado. Psichologija yra palyginti jauna disciplina, atsiradusi XIX a. pabaigoje. Pradžioje ji buvo filosofijos ir biologijos dalis, tačiau oficialiai tapo atskira mokslo sritimi, kai psichologas Vilhelmas Vundtas (Wilhelm Wundt) įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos tyrimams skirtą laboratoriją.
Milgramo eksperimentas, 1963 m.
Po siaubingų žiaurumų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais vykdė nacistinė Vokietija, Stenlis Milgramas norėjo patikrinti paklusnumo autoritetui lygį. Jeilio universiteto profesorius norėjo ištirti, ar žmonės paklūsta įsakymams, net jei jie prieštarauja jų sąžinei.
/Mažesnės apimties tyrimo dalyviai, 40 vyrų nuo 20 iki 50 metų amžiaus, buvo suskirstyti į besimokančiuosius ir mokytojus. Nors tai atrodė atsitiktinai, mokiniais visada buvo pasirenkami aktoriai, o mokytojais – nieko neįtariantys dalyviai. Besimokantysis buvo pririštas prie kėdės su elektrodais viename kambaryje, o eksperimento vykdytojas ir mokytojas – kitame.
Mokytojas ir besimokantysis peržvelgė žodžių porų sąrašą, kurį besimokantysis turėjo įsiminti. Kai besimokantysis neteisingai suporuodavo žodžių rinkinį, mokytojas jam sukeldavo silpną elektros šoką. Mokytojas informavo, kad elektros šoko stiprumo skalė buvo nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Iš tikrųjų mokinys, kuris sąmoningai darė klaidas, tikro elektros šoko negaudavo, o tik vaidindavo, kad jį krato elektra.
Didėjant šoko įtampai ir mokytojams suvokiant, kad, jų manymu, šokas sukelia skausmą, kai kurie atsisakė tęsti eksperimentą. Eksperimentatoriui paraginus, 65 proc. tęsė eksperimentą. Remdamasis šiuo tyrimu Milgramas sukūrė “agentūros teorija”, kuri teigia, kad žmonės leidžia kitiems vadovauti jų veiksmams, nes tiki, kad autoritetas yra kvalifikuotas ir prisiims atsakomybę už rezultatus. Milgramo išvados padeda paaiškinti, kaip žmonės gali priimti sprendimus, prieštaraujančius jų sąžinei, pavyzdžiui, dalyvaudami kare ar genocide.
Halo efekto eksperimentas, 1977 m.
Mičigano universiteto profesoriai Ričardas Nisbetas ir Timotis Vilsonas buvo suinteresuoti tęsti prieš 50 metų atliktą tyrimą dėl vadinamojo “Halo” efekto. XX a. trečiajame dešimtmetyje amerikiečių psichologas Edvardas Torndaikas tyrė JAV kariuomenėje pasireiškusį reiškinį, rodantį kognityvinį šališkumą. Tai yra mąstymo klaida, kuri daro įtaką tam, kaip mes suvokiame žmones ir kaip jais remdamiesi priimame vertinimus ir sprendimus.
1977 m. Nisbetas ir Vilsonas aureolės efektą tyrė naudodami 118 koledžo studentų (62 vyrus ir 56 moteris). Studentai buvo suskirstyti į dvi grupes ir paprašyti įvertinti belgų dėstytoją vyrą, kuris kalbėjo angliškai su stipriu akcentu. Dalyviams buvo parodytas vienas iš dviejų vaizdo įrašuose užfiksuotų interviu su mokytoju per televizijos monitorių. Pirmajame interviu mokytojas su mokiniais bendravo nuoširdžiai, o antrajame – nedraugiškai. Tuomet tiriamųjų buvo paprašyta įvertinti mokytojo fizinę išvaizdą, manieras ir akcentą aštuonių balų skalėje nuo patrauklaus iki erzinančio.
Nisbetas ir Vilsonas nustatė, kad vien pagal fizinę išvaizdą 70 proc. tiriamųjų vertino mokytoją kaip patrauklų, kai jis elgėsi pagarbiai, ir erzinantį, kai buvo šaltas. Kai mokytojas buvo nemandagus, 80 proc. tiriamųjų jo akcentą įvertino kaip erzinantį, palyginti su beveik 50 proc. tiriamųjų, kai jis buvo malonus.
Atnaujintas aureolės efekto tyrimas rodo, kad kognityvinis šališkumas būdingas ne tik karinei aplinkai. Kognityvinis šališkumas gali trukdyti priimti teisingą sprendimą, nesvarbu, ar tai būtų pokalbis dėl darbo, ar sprendimas, ar produkto pirkimas, kurį reklamavo įžymybė, kuria žavimės.
Kaip eksperimentai paveikė šiandieninę psichologiją
Šiuolaikiniai psichologai, remdamiesi šių tyrimų rezultatais, geriau suprato žmonių elgesį, psichikos ligas ir proto bei kūno ryšį. Už savo indėlį į psichologiją Vatsonas, Bandura, Nisbetas ir Zimbardo buvo apdovanoti Amerikos psichologijos fondo Aukso medaliais už gyvenimo nuopelnus. Taip pat, šių ekspermentų išvados padėjo padaryti pasaulį geresne vieta gyventi, visiems žmonėms.
