Psichologinės problemos – ką svarbu žinoti?

Psichologinės problemos

Ar kada nors jautėtės prislėgti savo minčių ir emocijų, nežinodami, kaip su jomis susidoroti? Jūs nesate vieni. Psichologinės problemos, pradedant įprastu stresu ir baigiant sunkesnėmis ligomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas, kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėsime esminius psichologinių problemų aspektus, pagrįstus medicininiais faktais bei kitais įrodymais.

Psichologinių problemų atpažinimas

Kas tiksliai yra psichologinės problemos? Paprasčiau tariant, tai būsenos, kurios turi įtakos mūsų mąstymui, jausmams, nuotaikai ir elgesiui. Jos gali būti pavienės arba lėtinės, lengvos arba sunkios, tačiau visos jos trukdo žmogui funkcionuoti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokios būsenos kaip depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas ir šizofrenija yra keletas įprastų pavyzdžių.

Svarbiausias dalykas – simptomų supratimas

Ar žinote, į kokius požymius reikia atkreipti dėmesį? Simptomai gali būti įvairūs – nuo nuolatinio liūdesio, perdėto nerimo, miego režimo pokyčių iki sunkesnių apraiškų, pavyzdžiui, kliedesių ar haliucinacijų. Šių požymių atpažinimas yra pirmas žingsnis siekiant gauti pagalbą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Ar kada nors susimąstėte, kas sukelia psichologines problemas? Tiesa ta, kad vienos priežasties nėra. Svarbų vaidmenį atlieka sudėtingas genetinių, biologinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių derinys. Pavyzdžiui, psichikos sveikatos problemų šeimoje gali padidėti rizika, kaip ir traumuojantys gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, prievarta ar artimo žmogaus netektis.

Savirefleksijos klausimai

  • Ar patyrėte kokių nors gyvenimo įvykių, kurie turėjo didelės įtakos jūsų psichikos sveikatai?
  • Ar pastebėjote kokių nors savo nuotaikos ar elgesio dėsningumų, kurie jums kelia nerimą?

Psichologinių problemų poveikis

Tai susiję ne tik su jausmais. Psichologinės problemos gali turėti didelį poveikį fizinei sveikatai, santykiams ir darbingumui. Pavyzdžiui, lėtinis stresas siejamas su širdies ligomis, diabetu ir kitomis fizinės sveikatos problemomis.

Psichologinės problemos  1

Kokie galimi psichologiniai sutrikimai?

Psichologiniai sutrikimai apima daugybę būklių, kurios turi įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui.

Nuotaikos sutrikimai

Depresija – būdinga nuolatinis liūdesio jausmas ir susidomėjimo veikla praradimas.

Bipolinis sutrikimas – pasireiškia nuotaikos svyravimais nuo depresijos iki maniakinio pakilimo.

Distimija – lengva, bet ilgalaikė depresijos forma.

Nerimo sutrikimai

Generalizuotas nerimo sutrikimas – būdingas nuolatinis nerimas, perdėtas susirūpinimas ir įtampa, net jei to beveik niekas neprovokuojama.

Panikos priepuoliai – pasikartojantys, netikėti panikos priepuoliai.

Fobijos- apima specifines fobijas (stipri konkrečių objektų ar situacijų baimė), socialinio nerimo sutrikimą (baimė būti įvertintam ar sugėdintam socialinėse situacijose) ir agorafobiją (vietų ar situacijų, iš kurių gali būti sunku pabėgti, baimė).

Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – jam būdingos nepageidaujamos ir įkyrios mintys (obsesijos) ir pasikartojantis elgesys (kompulsijos).

Kaupimo sutrikimas – sunkumas atsisakyti ar išsiskirti su daiktais dėl suvokiamo poreikio juos išsaugoti.

Trichotillomanija (plaukų traukimo sutrikimas) – pasikartojantis plaukų pešiojimas.

Su traumomis ir stresais susiję sutrikimai

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) – tai gali išsivystyti po traumuojančio įvykio, pavyzdžiui, karo veiksmų, seksualinės prievartos ar stichinės nelaimės.

Ūminis streso sutrikimas – panašus į PTSS, tačiau jo simptomai trunka trumpiau.

Prisitaikymo sutrikimai – emocijų ar elgesio simptomai, atsirandantys reaguojant į stresą keliantį įvykį ar situaciją.

Valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija – būdinga stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas kūno vaizdas.

Bulimija – būdingas persivalgymas, po kurio seka valymasis.

Persivalgymo sutrikimas – reguliarūs didelio persivalgymo epizodai ir jausmas, kad prarandama valgymo kontrolė.

Asmenybės sutrikimai

Ribinis asmenybės sutrikimas – asmeninių santykių nestabilumo, intensyvių emocijų, prasto savęs vertinimo ir impulsyvumo modeliai.

Antisocialus asmenybės sutrikimas – nepaisymas ir kitų žmonių teisių pažeidinėjimas.

Narcisistinis asmenybės sutrikimas – susižavėjimo, susižavėjimo poreikio ir empatijos stokos bruožai.

Psichologinės problemos  2

Psichoziniai sutrikimai

Šizofrenija – būdingi kliedesiai, haliucinacijos ir kiti kognityviniai sunkumai.

Šizoafektinis sutrikimas – būklė, kuriai būdingi ir šizofrenijos, ir nuotaikos sutrikimo (depresijos arba bipolinio sutrikimo) simptomai.

Neurologiniai raidos sutrikimai

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – autizmo sutrikimų grupė, kuriai būdingi socialinių įgūdžių, pasikartojančio elgesio ir bendravimo sutrikimai.

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) – šis sutrikimas pasireiškia nuolatiniu dėmesio stokojimu ir (arba) hiperaktyvumu ir impulsyvumu.

Miego ir budrumo sutrikimai

Nemigos sutrikimas – sunkumai užmigti ar išlikti miegui.

Narkolepsija – tai pernelyg didelis, nekontroliuojamas mieguistumas dienos metu.

Su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomybe susiję sutrikimai

Alkoholio vartojimo sutrikimas – problemos kontroliuojant alkoholio vartojimą, užsiėmimas alkoholiu arba tolesnis alkoholio vartojimas net tada, kai jis sukelia problemų.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai – susiję su pernelyg dideliu medžiagų, tokių kaip opioidai, kanapės, stimuliatoriai ir kt., vartojimu.

Kiekvienas iš šių sutrikimų turi savo specifinius kriterijus ir simptomus, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai naudoja diagnozuodami ir gydydami. Svarbu prisiminti, kad psichikos sveikata yra sudėtinga, todėl asmenys, patiriantys sunkumų, turėtų kreiptis į specialistus dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.

Realaus gyvenimo pavyzdys

Pamąstykite apie 35 metų Sarą, kuri kovojo su nerimu. Jos būklė turėjo įtakos ne tik jos psichinei, bet ir fizinei gerovei, dėl to kankino galvos skausmai ir lėtinis nuovargis.

Gydymas ir valdymo būdai

Gera žinia ta, kad pagalba yra prieinama. Įvairūs gydymo būdai – nuo terapijos ir vaistų iki gyvenimo būdo pokyčių ir paramos grupių – gali padėti įveikti psichologines problemas.

Ekspertų nuomonė

Dr. Johnas Doe, klinikinis psichologas, pabrėžia: „Svarbiausias žingsnis – ieškoti pagalbos. Nesvarbu, ar tai būtų pokalbis su sveikatos priežiūros specialistu, ar prisijungimas prie paramos grupės, ar savigalbos praktika, svarbiausia imtis veiksmų.“

Kova su stigmomis

Deja, psichikos sveikatos stigma vis dar egzistuoja. Ji gali trukdyti žmonėms ieškoti reikiamos pagalbos. Turime keisti požiūrį ir suprasti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.

Kaip mes, kaip visuomenė, galime sumažinti psichikos sveikatos stigmą?

Psichologinės problemos  3

Prevencija ir atsparumas

Prevencija yra geriau nei gydymas. Paprasta praktika, pavyzdžiui, reguliari mankšta, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir sąmoningumas, gali padėti sustiprinti atsparumą ir išvengti kai kurių psichologinių problemų.

Patarimai ir gudrybės

  • Pabandykite kasdien užsiimti trumpa meditacija arba sąmoningumo praktika.
  • Nustatykite reguliarų miego režimą.

Psichologinės problemos yra sudėtingos, tačiau jų supratimas yra pirmas žingsnis siekiant pagerinti padėtį. Jei jūs arba kas nors iš jūsų pažįstamų susiduria su problemomis, nedvejodami kreipkitės pagalbos. Atminkite, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata, o rūpinimasis ja yra labai svarbus bendrai gerovei.

Jūsų psichikos sveikata svarbi. Skirti laiko pasirūpinti savo psichologine gerove ne tik naudinga, bet ir būtina. Dirbkime kartu, kad įveiktume stigmą ir palaikytume vieni kitus savo kelionėse link geresnės psichikos sveikatos.

***

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.