Psichikos ligos – tema, kuri dažnai apeinama įprastuose pokalbiuose, yra neatsiejama nuo mūsų supratimo apie bendrą sveikatos būklę. Kaip ir fizinių negalavimų atveju, ankstyvas požymių atpažinimas ir tinkamas gydymas gali daug ką pakeisti. Taigi, kokie yra dažniausi simptomai ir kaip į juos reaguoti?
Kokie yra psichikos ligų požymiai?
Nuotaikos svyravimai: Tačiau staigūs ar itin dideli nuotaikų svyravimai gali rodyti, kad yra pagrindinė problema.
Atsitraukimas: Pastebėjote, kad draugas ar šeimos narys pasitraukė iš visuomeninių renginių ar veiklos, kurią anksčiau mėgo? Tai gali būti ženklas.
Didelis liūdesys arba beviltiškumas: Tačiau nuolatinis nevilties jausmas gali reikšti, kad sergama depresija.
Pernelyg didelės baimės ar rūpesčiai: Gali prireikti atkreipti dėmesį į itin didelį nerimą ar baimes, kurios, atrodo, neturi aiškios priežasties.
Miego įpročių pokyčiai: Nesvarbu, ar tai būtų per ilgas miegas, ar nuolatinė nemiga, miego įpročių pokyčiai gali rodyti psichikos sutrikimus.
Svarbiausia prisiminti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali. Vieniems gali pasireikšti vadovėliniai simptomai, kitiems gali būti subtilių požymių. Tuomet kyla klausimas: Jei kas nors įtaria, kad jie arba jų pažįstami gali patirti šiuos simptomus, koks turėtų būti kitas žingsnis?
Psichinių ligų tipai
Psichikos ligos, kurios dažnai suvokiamos kaip monolitinės, yra tokios pat įvairios, kaip ir pati žmogaus patirtis. Įvairių tipų supratimas gali padėti mums geriau užjausti, veiksmingai padėti ir net aktyviau valdyti savo ar padėti kitam valdyti psichinę sveikatos būklę.
Nuotaikos sutrikimai
Nuotaikos sutrikimai, kaip rodo pavadinimas, susiję su nuolatiniu liūdesio jausmu arba nuotaikos svyravimais. Dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai yra šie:
Depresija – giliai įsišaknijęs liūdesio, netekties ar pykčio jausmas.
Bipolinis sutrikimas – būdingas nuotaikų svyravimas nuo depresijos iki maniakinio pakilimo.
Ar kada nors susimąstėte: „Kodėl jie negali tiesiog ištrūkti iš to?“. Atsakymas slypi smegenų chemijoje ir struktūroje. Neurotransmiterių disbalansas vaidina svarbų vaidmenį, kaip rodo daugybė tyrimų, paskelbtų tokiuose žurnaluose kaip „Archives of General Psychiatry“.
Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai gali būti ne tik įprasti drugeliai skrandyje, bet ir alinantys. Jie apima:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): Lėtinis nerimas, neturintis konkretaus tikslo.
- Panikos sutrikimas – pasikartojantys, netikėti panikos priepuoliai ir vėlesnių priepuolių baimė.
- Obsesinis kompulsinis sindromas (OKS) – Pasikartojančios nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir (arba) pasikartojantis elgesys (kompulsijos).
Ar tai tik per didelis mąstymas? Ne, smegenų vaizdavimo tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų struktūros, susijusios su baime ir nerimu, šiomis ligomis sergantiems žmonėms yra pernelyg aktyvios.
Asmenybės sutrikimai
Giliai įsišakniję mąstymo ir elgesio modeliai, nukrypstantys nuo visuomenės lūkesčių, apibrėžia asmenybės sutrikimus. Kai kurie iš labiausiai žinomų yra šie:
- Ribinis asmenybės sutrikimas – nuotaikų, elgesio ir santykių nepastovumas.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas – didelis susižavėjimo poreikis ir empatijos trūkumas kitiems.
Tai ne tik charakterio trūkumai, bet ir mediciniškai pripažintos būklės, kurios gali būti tiek įgimtos, tiek susiformavusios dėl traumuojančios patirties.
Psichoziniai sutrikimai
Tokios ligos kaip šizofrenija priskiriamos šiai kategorijai. Jų simptomai yra šie:
- Haliucinacijos: girdite arba matote dalykus, kurių nėra.
- Kliedesiai: Įsitikinimai, neatitinkantys tikrovės.
Kodėl taip atsitinka? Tyrimai rodo, kad tai susiję su genetiniais ir aplinkos veiksniais, taip pat neurotransmiterių disbalansu.
Valgymo sutrikimai
Valgymo sutrikimai susiję su ekstremaliomis emocijomis, nuostatomis ir elgesiu, susijusiais su svoriu ir maistu. Jie apima:
- Anoreksija – baimė priaugti svorio, dėl kurios pradedama badauti.
- Bulimija – Dažni persivalgymo epizodai, kuriuos lydi toks elgesys kaip vėmimas, siekiant išvengti svorio augimo.
Šie sutrikimai dažnai kyla dėl gilesnių emocinių problemų ir pakitusio smegenų atlygio sistemos veikimo.
Psichikos sveikatos sutrikimų spektro pripažinimas yra tik pirmas žingsnis. Turime savęs paklausti: Kaip galime geriau padėti aplinkiniams? Kaip galime kurti aplinką, kuri skatintų dialogą ir mažintų stigmą?
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Suteikime sau žinių, parodykime empatiją ir tapkime savo bendruomenių psichikos sveikatos gerinimo šalininkais. Juk psichikos sveikata yra svarbi, o supratimas yra pirmas žingsnis į išgijimą.
Kokios yra gydymo galimybės?
Psichoterapija: Dažniausiai vadinama pokalbių terapija, tai bendras terminas, reiškiantis psichikos sveikatos problemų gydymą kalbantis su psichikos sveikatos specialistu.
Medikamentai: Tam tikros psichikos ligos gali būti veiksmingai gydomos vaistais. Tačiau labai svarbu pasikonsultuoti su psichiatru, kuris gali pateikti įžvalgų apie galimą naudą, riziką ir šalutinį poveikį.
Grupinė terapija: Dalijimasis išgyvenimais ir jausmais saugioje aplinkoje gali būti terapinis ir suteikti bendrumo jausmą.
Gyvenimo būdo koregavimas: Paprasti pokyčiai, pavyzdžiui, reguliarus miego grafikas, subalansuota mityba ar fizinis aktyvumas, kartais gali labai pagerinti psichikos sveikatą.
Alternatyvios terapijos: Akupunktūra, meditacija ir gilaus kvėpavimo pratimai – tai keletas alternatyvių gydymo būdų, kurie kai kuriems žmonėms yra naudingi.
Tačiau kur yra įrodymų? Daugybė tyrimų, įskaitant ir tuos, kurie buvo publikuoti tokiuose autoritetinguose žurnaluose kaip „The American Journal of Psychiatry“, parodė, kad tokie gydymo būdai kaip psichoterapija ir medikamentinis gydymas yra veiksmingi sergant įvairiomis psichikos ligomis.
Kaip padėti sergančiam psichinėmis ligomis?
Sena patarlė byloja: „Kai mylimam žmogui skauda, mes taip pat jaučiame skausmą“. Tačiau kalbant apie psichikos ligas, ši bendra kova dažnai gali atrodyti neapčiuopiama, todėl ją sunku spręsti. Daugeliui iš mūsų kyla klausimas: „Kaip galiu padėti, kad nebūtų dar blogiau?“ Norint suteikti paramą, reikia derinti empatiją, kantrybę ir švietimą. Panagrinėkime būdus, kaip veiksmingai padėti žmogui, kovojančiam su psichine liga.
Žinios – atspirties taškas
Prieš imdamiesi bet ko kito, skirkite laiko suprasti konkrečią būklę, su kuria susiduria jūsų artimasis. Tokių institucijų kaip Nacionalinis psichikos sveikatos institutas teikiami šaltiniai gali būti neįkainojami. Suvokdami ligos simptomus ir iššūkius, būsite geriau pasirengę suteikti prasmingą paramą.
Aktyviai klausykitės
Kartais išklausymas yra labiau gydantis nei bet koks patarimas. Užduokite atvirus klausimus, pavyzdžiui, „Kaip šiandien jaučiatės?“, ir suteikite jiems erdvės pasidalyti. Tai nereiškia, kad reikia žinoti visus atsakymus, bet veikiau parodyti, kad esate šalia ir jums rūpi.
Venkite vertinimų ir prielaidų
Tokios frazės kaip „Tiesiog išsivaduok“ arba „Viskas tavo galvoje“ gali būti neįtikėtinai skaudžios. Atminkite, kad psichikos ligos yra medicininė būklė, o ne pasirinkimas. Į pokalbius žiūrėkite atvira širdimi ir protu.
Skatinkite teikti profesionalią pagalbą
Paskatinimas apsilankyti pas terapeutą ar psichiatrą gali labai pakeisti situaciją. Jei jie baiminasi, apsvarstykite galimybę pasiūlyti pagalbą ieškant tinkamo specialisto arba palydėti juos į pirmąjį susitikimą.
Žinokite apie krizines situacijas
Labai svarbu suprasti galimus krizės požymius, pavyzdžiui, mintis apie savižudybę. Tokiais atvejais gali prireikti imtis neatidėliotinų veiksmų, pavyzdžiui, susisiekti su pagalbos tarnybomis arba pagalbos linija.
Pasiūlykite pagalbą atliekant kasdienes užduotis
Žmogui, sergančiam depresija ar kita alinančia psichikos liga, net kasdienės užduotys gali atrodyti neįveikiamos. Paprasti gestai, pavyzdžiui, siūlymas atlikti reikalus ar pagaminti valgį, gali būti nepaprastai naudingi.
Prisijunkite prie paramos grupės
Apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos grupės, skirtos psichikos ligomis sergančių asmenų šeimoms ir draugams. Joje galima dalytis patirtimi, rinkti informaciją ir mokytis įveikos mechanizmų.
Rūpinkitės savo psichikos sveikata
Prisiminkite lėktuvo taisyklę? Pirmiausia užsidėkite deguonies kaukę ir tik tada padėkite kitiems. Pagalba psichikos liga sergančiam žmogui gali būti emociškai sunki. Įsitikinkite, kad taip pat ieškote paramos ir rūpinatės savimi.
Nustatykite ribas
Labai svarbu žinoti savo ribas. Jei jums atrodo, kad tam tikras elgesys yra sudėtingas, praneškite apie tai švelniai, bet tvirtai.
Švęskite mažus laimėjimus
Psichikos ligos atsigavimas ar valdymas dažnai pasižymi maža, laipsniška pažanga. Švęskite šiuos laimėjimus, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų. Teigiamas pastiprinimas gali būti neįtikėtinai motyvuojantis.
Pagalba psichikos liga sergančiam žmogui nėra sprintas – tai maratonas. Tačiau pasitelkę empatiją, kantrybę ir žinias galite tapti neatsiejama jų paramos sistemos dalimi. Atminkite, kad vien tai, jog stengiatės jiems padėti, kad esate šalia, daug ką pasako. Kaip rodo moksliniai tyrimai, tarp jų ir „Journal of Clinical Psychology“, socialinė parama vaidina lemiamą vaidmenį psichikos sveikatos rezultatams. Kartu su savo artimuoju galite įveikti sunkumus ir sulaukti šviesesnių dienų.
Grįžtamasis ryšys ir prisitaikymas
Pradėjus gydymą, labai svarbu stebėti jo veiksmingumą. Klausdami savęs: „Ar pradėjęs šį gydymą jaučiuosi geriau?“ arba „Ar šio vaisto šalutinis poveikis nėra didesnis už jo naudą?“, galite koreguoti gydymo metodą. Labai svarbu prisiminti, kad psichikos sveikatos gydymas dažnai yra bandymų ir klaidų procesas. Labai svarbu atvirai bendrauti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Apibendrinant galima pasakyti, kad psichikos ligos ir jos požymių supratimas yra labai svarbus ne tik ją patiriantiems asmenims, bet ir visai visuomenei. Psichikos sveikatos supratimas ir švietimas gali išsklaidyti mitus, sumažinti stigmą ir sudaryti sąlygas veiksmingam gydymui. Atminkite, kad kreiptis pagalbos nėra gėda. Psichikos ligos yra plataus žmogaus sveikatos spektro dalis, ir tai, kad į jas reikia žiūrėti tiesiai, yra stiprybės, o ne silpnumo požymis.
