Kūdikio atsiradimą, kuris dažnai skelbiamas kaip džiaugsmingas įvykis, kartais gali temdyti sudėtingas emocijų derinys. Kai kurios motinos tarp gugavimo ir glaustymosi susiduria su didžiuliu liūdesiu, nerimu ir neviltimi. Ši būklė, vadinama pogimdymine depresija (PPD), kuri kamuoja daugybę jaunų motinų visame pasaulyje. Tačiau kas tai yra, kaip atpažinti jos požymius ir, svarbiausia, kokių veiksmų galima imtis, kad pasveiktumėte?
Nors daugelis naujų mamų patiria „kūdikio bliuzą“ – lengvą, trumpalaikę depresiją, po gimdymo prasidėjusi depresija yra sunkesnė ir ilgiau trunkanti. Amerikos psichologų asociacijos ataskaitoje teigiama, kad PPD gali pasireikšti net 1 iš 7 moterų, o tai įrodo, kad PPD yra paplitusi visame pasaulyje.
Kas yra pogimdyvinė depresija?
Pogimdyminė depresija yra klinikinės depresijos forma, kuri gali pasireikšti tiek motinoms, tiek tėvams ir kuri paprastai išryškėja praėjus 4-6 savaitėm po gimdymo. Daugelis išsekimo, liūdesio ar nerimo jausmą priskiria „motinystės melancholijai“, kurios yra lengvesnė ir trumpiau trunkanti emocinė reakcija. Tačiau pogimdyminė depresija yra gilesnė ir ilgiau trunkanti. Jos priežastys gali būti įvairios – nuo hormoninių pokyčių iki streso, susijusio su naujai įgyta tėvyste. Labai svarbu atskirti bendrą nuovargį, atsirandantį po gimdymo. Kodėl? Nes pastarosios atpažinimas yra pirmas žingsnis ieškant tinkamos pagalbos ir intervencijos. Atlikti tyrimai, pavyzdžiui, iš Amerikos psichologų asociacijos, pabrėžia ankstyvo PPD nustatymo ir intervencijos svarbą tiek tėvų, tiek vaiko gerovei. Jei jums ar jūsų pažįstamam žmogui atrodo, kad po gimdymo esate prislėgti kreiptis į gydytoją ne tik naudinga, bet ir labai svarbu.
Pogimdyvinės depresijos požymiai – kada reikėtų kreiptis pagalbos?
- Nuolatinis liūdesys – sunkus jausmas arba depresija, trunkanti ilgiau nei dvi savaites, gali reikšti PPD.
- Intensyvus dirglumas ar pyktis – patiriami stiprūs nuotaikų svyravimai, kurie atrodo neproporcingi esamai situacijai.
- Sunkumai užmezgant ryšį su kūdikiu – sunkiai užmezgamas ryšys arba jaučiamas abejingumas naujagimiui.
- Atsiribojimas – atsitraukimas nuo artimųjų arba vengimas bendrauti.
- Apetito praradimas arba persivalgymas – žymūs valgymo įpročių pokyčiai.
- Beviltiškumas – jausmas, kad padėtis niekada nepagerės, arba abejonės savo, kaip motinos, gebėjimais.
- Mintys apie savęs žalojimą arba kūdikio žalojimą – tokias mintis, net jei jos trumpalaikės, reikėtų vertinti rimtai.
Labai svarbu atpažinti šiuos požymius, tačiau ne mažiau svarbu paklausti: „Kodėl taip jaučiuosi? PPD nėra silpnumo ar nesugebėjimo rezultatas; tai dažnai susiję su dramatiškais hormonų pokyčiais, vykstančiais po gimdymo, kartu su stresu, miego trūkumu ir emociniais tėvystės kalneliais.
Gydymo galimybės
Terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (IPT), kaip rodo žurnale „Archives of Women’s Mental Health“ paskelbti tyrimai, yra ypač veiksmingos PPD atveju.
Vaistai: Antidepresantai gali būti naudingi. Tačiau jei maitinate krūtimi, būtina su gydytoju aptarti galimą riziką ir naudą.
Hormonų terapija: Estrogenų pakaitinė hormonų terapija gali padėti neutralizuoti staigų estrogenų sumažėjimą po gimdymo ir palengvinti PPD simptomus.
Paramos grupės: Dalyvavimas grupinėje terapijoje arba PPD palaikymo grupėse gali suteikti draugiškumo ir supratimo.
Artimųjų vaidmuo
Jei įtariate, kad artimas žmogus patiria PPD, būkite aktyvūs. Užduokite atvirus klausimus, pasiūlykite padėti prižiūrėti kūdikį ar atlikti namų ruošos darbus ir paskatinkite ieškoti profesionalios pagalbos. Jūsų, kaip suprantančio partnerio, draugo ar šeimos nario, vaidmuo gali daug ką pakeisti.
Pogimdyminė depresija, nors ir bauginanti, yra išgydoma, o laiku įsikišus visiškai įmanoma pasveikti. Atminkite, kad pagalbos kreipimasis nėra silpnumo ženklas; tai jūsų stiprybės ir meilės kūdikiui įrodymas. Kaip bendruomenė, suprasdami, atpažindami ir spręsdami PPD problemas, galime užtikrinti, kad kiekviena motina gautų reikiamą paramą vieno iš labiausiai permainingų gyvenimo laikotarpių metu.
Pogimdyvinė depresija vyrams
Pasakojimas apie gimdymą paprastai būna susijęs su motina. Nuo prenatalinės priežiūros iki atsigavimo po gimdymo motinos patirtis užima pagrindinę vietą. Nors šis dėmesys neabejotinai yra labai svarbus, dažnai lieka nepapasakota šalutinė istorija – naujų tėvų psichikos sveikata. Iš tiesų pogimdyminė depresija (PPD) nesiskiria pagal lytį. Tačiau retai būna aptariamas būtent tėvystės vaidmuo ir emocinės duobės su kuriomis susiduria ir vyrai.
Ar vyrai tikrai gali patirti PPD?
Šis klausimas kyla gana dažnai. „Vyrai negimdo, tad kaip jie gali patirti pogimdyminę depresiją?“ Žurnale „Journal of the American Medical Association“ paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad PPD patiria apie 10 proc. naujų tėvų, ir šis skaičius gali labai išaugti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Tai akivaizdu: PPD vyrams yra realus reiškinys, ir jis paplitęs taip dažnai kaip daugelis net neįsivaizduoja.
PPD požymiai vyrams – į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Nuolatinis liūdesys – tebesitęsiantis nelaimingumo jausmas, kuris, atrodo, prieštarauja „naujojo tėvo“ džiaugsmui.
Miego režimo pokyčiai – nemiga arba jos priešingybė – hipersomnija – gali būti rodikliai.
Dirglumas – trumpalaikis temperamentas arba staigūs pykčio protrūkiai.
Atsitraukimas nuo šeimos, kūdikio ar net asmeninių pomėgių ir veiklos.
Pervargimo jausmas – nepakankamai geras ar nepajėgus būti tėvu.
Nerimas – nuolatinis nerimas dėl kūdikio sveikatos, finansų ar bendrų tėvystės gebėjimų.
Fiziniai simptomai – nepaaiškinami skausmai, virškinimo problemos ar net dažni galvos skausmai.
Pagrindinės priežastys – kas slypi už uždangos?
Nors moterų PPD gali lemti hormonų pokyčiai, kas ją lemia vyrams? Įtakos turi keli veiksniai:
Hormonų svyravimai: Po gimdymo vyrai taip pat patiria hormoninių pokyčių. Testosterono lygis gali sumažėti, o estrogenų, prolaktino ir kortizolio – padidėti.
Miego trūkumas: Dėl bemiegių naktų, kurios būna susijusios su naujagimiu, tai yra pagrindinė priežastis.
Finansinis spaudimas: Papildoma atsakomybė gali sukelti piniginį stresą.
Santykių dinamikos pokyčiai: Perėjimas nuo poros prie tėvų gali apsunkinti santykius.
Gydymo keliai – kaip vyrai gali įveikti PPD?
Atviras bendravimas – padėti gali pokalbiai su partneriu ar patikimu žmogumi. Dalijimasis jausmais ir baimėmis dažnai palengvina naštą.
Kreipkitės profesionalios pagalbos – dalyvavimas terapijoje, ypač kognityvinėje elgesio terapijoje, gali suteikti priemonių ir strategijų, kaip susidoroti su problema.
Vaistai – kai kuriems žmonėms antidepresantai gali padėti sušvelninti sunkius simptomus.
Paramos grupės – prisijungimas prie naujų tėvų grupės gali suteikti neįkainojamų įžvalgų ir draugystės jausmą.
Parama naujiems tėvams – kolektyvinė atsakomybė
Pastebėti PPD tėvams gali būti sudėtinga, nes jie gali slėpti savo jausmus, skatinami visuomenės spaudimo būti šeimos „uola“. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka partnerėms, šeimai ir draugams. Užduodami tokius klausimus kaip „Kaip iš tikrųjų jaučiatės dėl tėvystės?“, galite nutiesti kelią prasmingam dialogui.
Tėvai taip pat eina audringu emocijų, nerimo ir spaudimo keliu po vaiko gimimo. Pripažindama, suprasdama ir spręsdama vyrų PPD problemą, visuomenė gali užtikrinti, kad kiekvienas tėvas – ar tai būtų motina, ar tėvas – gautų paramą ir rūpestį, kurių jam reikia vienu iš labiausiai permainingų gyvenimo etapų.
Kaip padėti sergančiam pogimdyvine depresija?
Pogimdyminė depresija, kuri pasireiškia po gimdymo, tebėra apipinta klaidingais įsitikinimais ir stigmomis. Kol pasaulis švenčia naujos gyvybės atsiradimą, tėvai, kuriems gimė nauja gyvybė, gali išgyventi emocijų audrą, pradedant nuolatiniu liūdesiu ir baigiant didžiuliu nerimu. Supratimas, kaip paremti žmogų, kuris keliauja šiuo audringu keliu, gali turėti lemiamos reikšmės jo kelyje į pasveikimą.
Pokalbio pradžia
Tokio paprasto klausimo kaip: „Kaip iš tikrųjų jaučiatės po to, kai atsirado kūdikis?“ uždavimas gali būti vartai į esminius pokalbius. Tačiau svarbu ne tik klausti, bet ir klausytis. Būdami imlūs, nesmerkiantys ir kantrūs, galite padėti asmeniui pasijusti saugiam ir suprastam.
Konstruktyvių įžvalgų siūlymas
Venkite sakyti tokius dalykus kaip „Tai tik etapas“ arba „Tu perdėtai reaguoji“. Tokios pastabos gali sumenkinti jų jausmus. Vietoj to patvirtinkite jų emocijas, galbūt pažymėdami: „Atrodo, kad išgyvenate sunkų laikotarpį. Kaip galiu tave palaikyti?“
Praktinė pagalba
Pasiūlykite pagalbą prižiūrint vaikus: Net kelios valandos nepertraukiamo miego ar trumpa pertrauka gali atgaivinti.
Pagalba namuose: Kasdienės užduotys, tokios kaip skalbimas ar maisto ruošimas, po gimdymo sergančiam žmogui gali tapti didžiuliu iššūkiu.
Lydėjimas į susitikimus: Vien tai, kad lankantis pas gydytoją ar terapijos specialistą yra lydintis asmuo, gali paguosti.
Skatinkite kreiptis pas profesionalus
Pogimdyminė depresija nėra kažkas, ką galima „įveikti“ ar su kuo reikia kovoti vienam. Skatinkite kreiptis į specialistus, kad jie suteiktų profesionalią pagalbą – gydymą ar medikamentinį gydymą. Keletas tyrimų, įskaitant ir žurnale „Journal of Affective Disorders“, pabrėžia savalaikio įsikišimo naudą.
Supratimo galia
Skirkite laiko paskaityti apie pogimdyminę depresiją. Kai suprasite šios būklės sudėtingumą, būsite geriau pasirengę suteikti reikiamą empatiją ir paramą.
Ilgas kelias į pasveikimą
Gydymasis nuo pogimdyminės depresijos ne visada yra linijinis. Reguliari kontrolė, net paprasta žinutė ar skambutis, gali dar kartą patvirtinti jūsų neabejotiną paramą.
Pogimdyminė depresija, nors ir sudėtinga, yra išgydoma. Suprasdami, atpažindami ir aktyviai palaikydami sergančius asmenis, galime prisidėti prie jų sveikimo kelio. Atminkite, kad jūsų, kaip patikėtinio, rėmėjo ir advokato, vaidmuo gali turėti didžiulį poveikį, sukurti bangas, kurios skatina sveikimą ir viltį.
(Pastaba: dėl asmeninių patarimų visada reikėtų kreiptis tiesiai pas psichologą ar bet kurį kitą ekspertą, čia pateikta tik bendrinė informacija, kuri gali neatitikti Jūsų situacijos tiesiogiai, tik specialistas, gali pateikti teisingas išvadas ir kryptingai Jums padėti).
