Ar kada nors teko atsidurti situacijoje, kai jūsų širdis nepaaiškinamai daužosi? Galbūt prakaituoja delnai ir jaučiatės lyg įstrigę tunelyje be aiškios išeities? Jei atsakydami į šiuos klausimus linktelėjote galva, galbūt patyrėte panikos priepuolį. Šie priepuoliai gali kelti nerimą, tačiau jų supratimas ir žinojimas, ką daryti jiems ištikus, gali daug ką pakeisti.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis, dažnai klaidingai tapatinamas su širdies priepuoliu, – tai staigus stiprios baimės ar nemalonių pojūčių antplūdis, kuris pasireiškia per kelias minutes. Simptomai gali būti širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulio jausmas, baimė prarasti kontrolę ar mirti.
Galbūt jums kyla klausimas, kodėl taip nutinka?
Čia nėra vieno universalaus atsakymo. Yra tik ištirtos pagrindinės dažniausiai pasitaikančios panikos atakų priežastys:
Stresas – vienas iš pagrindinių kaltininkų! Per didelis stresas gali prisidėti prie panikos priepuolių atsiradimo. Prisiminkite tą kartą, kai turėjote per daug terminų? Visai gali būti, kad tai galėjo sukelti stresą!
Traumuojantys įvykiai – panikos priepuolius gali sukelti patirti traumuojantys įvykiai arba tapti jų liudininkais. Tai verčia susimąstyti, ar ne? Kaip giliai į mūsų psichiką įsirėžusi praeities patirtis…
Genetika – Ar teta Klara taip pat patyrė šiuos intensyvaus nerimo priepuolius? Yra duomenų, rodančių genetinį polinkį į panikos sutrikimus.
Dideli gyvenimo pokyčiai – naujas darbas? Persikraustymas į kitą miestą? Susituokėte? Dideli pokyčiai, net ir teigiami, gali būti pribloškiantys ir gali tapti dirgikliais.
Fobijos – stiprios baimės, pavyzdžiui, klaustrofobija (uždarų patalpų baimė), gali sukelti panikos priepuolį, kai susiduriama su fobijos dirgikliu. Prasminga, tiesa? Kūnas baimę keliantį objektą ar situaciją suvokia kaip grėsmę.
Medicininės priežastys – kartais panikos priepuoliai būna tokių ligų kaip hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje), hipertiroidizmas ar mitralinio vožtuvo prolapsas (nedidelė širdies problema) simptomai. Visada naudinga nuodugniai pasitikrinti sveikatą, tik tam atvejui!
Medžiagų vartojimo nutraukimas -kai kuriems žmonėms panikos priepuolių gali sukelti narkotikų ar tam tikrų vaistų vartojimo mažinimas arba nutraukimas. Prisiminkite, kaip Džonas kovojo metęs rūkyti? Štai jums ir viskas!
Gerai, tai kas dabar?
Priežasties nustatymas gali būti svarbus žingsnis siekiant suvaldyti būsimus priepuolius ir net užkirsti jiems kelią. Juk žinios yra galia, ar ne?
Jei jus arba jūsų pažįstamą žmogų dažnai ištinka panikos priepuoliai, konsultacija su gydytoju arba terapeutu gali būti nepaprastai naudinga. Jie gali pateikti individualią patirtį atitinkančių įžvalgų. Kartais vien supratimas, kas vyksta, gali labai daug ką pakeisti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors panikos priepuolio patirtis gali būti kankinanti, supratimas apie jo priežastis gali padėti geriau jį valdyti. Nesvarbu, ar tai genetinis polinkis, praeities traumos, ar kasdienio gyvenimo stresas, visada galima rasti išeitį. Atminkite, mielas skaitytojau, kad šioje kelionėje niekada nesate vienas. Kreipkitės, ieškokite paramos ir nesustokite stumtis į priekį!
Ką daryti, kai apima panika?
Atpažinkite priepuolį – labai svarbu pripažinti, kad jus ištiko panikos priepuolis, o ne širdies smūgis. Priminkite sau: „Tai laikina. Aš esu saugus.“
Raskite saugią erdvę – jei esate perpildytoje vietoje arba aplinkoje, kuri sustiprina jūsų nerimą, pasistenkite susirasti ramesnę vietą, kur galėtumėte kvėpuoti ir persiorientuoti.
Sutelkite dėmesį į kvėpavimą – gilus, kontroliuojamas kvėpavimas gali neutralizuoti greitą, negilų kvėpavimą, kuris dažnai lydi panikos priepuolį. Pabandykite įkvėpti suskaičiuodami iki keturių, sulaikyti kvėpavimą suskaičiuodami iki keturių ir iškvėpti suskaičiuodami iki keturių. Ar tai padeda? Daugeliui šis metodas teikia paguodą!
Įžeminkite save – šis metodas skirtas susijungti su dabartimi. Nustatykite penkis dalykus, kuriuos galite matyti, keturis – liesti, tris – girdėti, du – užuosti ir vieną – paragauti. Juslių įjungimas gali nukreipti jūsų dėmesį nuo panikos ir pririšti jus prie čia ir dabar.
Venkite kofeino ir alkoholio – kai kuriems žmonėms tai gali išprovokuoti panikos priepuolius. Jei pastebėjote tam tikrą dėsningumą, apsvarstykite galimybę juos sumažinti.
Kreipkitės į kitus – pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Kartais vien pasidalijimas tuo, ką išgyvenate, gali padėti. Juk dalijimasis problema yra dvigubai mažesnė problema, tiesa?
Praūžus audrai…
Kai panikos priepuolis atslūgsta, natūralu, kad jaučiatės išsekę. Atminkite, kad labai svarbu skirti laiko sau. Apmąstykite, kas galėjo jį sukelti, ir apsvarstykite galimybę aptarti tai su specialistu. Terapija, ypač kognityvinė ir elgesio terapija, gali pasiūlyti įveikos mechanizmų ir strategijų, kaip išvengti priepuolių ateityje.
Panikos atakų malšinimas psichologų kėdėje
Panikos priepuoliai gali būti varginantys ir kankinantys išgyvenimai. Nors jie gali ištikti netikėtai, daugelis žmonių psichologo kėdėje randa paguodą ir palengvėjimą. Panagrinėkime, kaip psichologai padeda žmonėms susidoroti su panikos priepuoliais.
Panikos priepuolių supratimas
Prieš pradedant gilintis į psichologų taikomas strategijas, labai svarbu suprasti, kas yra panikos priepuoliai ir kas juos sukelia. Panikos priepuoliai – tai staigūs stipraus nerimo ir baimės priepuoliai, kurie pasiekia piką per kelias minutes. Dažnai jos kyla be jokios aiškios priežasties, tačiau tokie veiksniai kaip genetika, stresas ir traumos gali padidinti tikimybę jas patirti.
Psichologai, turintys platų išsilavinimą ir žinių apie žmogaus elgesį, gali suteikti vertingų įžvalgų ir paramos asmenims, susiduriantiems su panikos priepuoliais.
Palaikančios aplinkos kūrimas
Psichologo kabinetas yra saugi erdvė, kurioje asmenys gali atvirai aptarti savo jausmus ir išgyvenimus. Užmegzti pasitikėjimą ir ryšį yra pirmas žingsnis siekiant veiksmingai gydyti panikos priepuolius. Psichologai atidžiai išklauso, nesmerkdami ir skatindami pacientus išsakyti savo baimes ir rūpesčius.
Trigerių nustatymas
Labai svarbu suprasti panikos priepuolius sukeliančius veiksnius. Psichologai dirba su pacientais, siekdami nustatyti konkrečias situacijas, mintis ar pojūčius, kurie sukelia šiuos priepuolius. Nustatę trigerius, jie gali padėti pacientams sukurti strategijas, kaip juos valdyti arba jų išvengti.
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija yra plačiai pripažintas ir įrodymais pagrįstas panikos priepuolių gydymo metodas. Psichologai naudoja CBT metodus, kad paneigtų neigiamus mąstymo modelius ir įsitikinimus, kurie skatina panikos priepuolius. Padėdami pacientams pertvarkyti savo mąstymą, psichologai įgalina juos sumažinti nerimą ir paniką.
Kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos
Panikos priepuolių metu asmenys dažnai kvėpuoja greitai ir negiliai, o tai dar labiau sustiprina jų simptomus. Psichologai moko pacientus kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikų, kad padėtų jiems atgauti kvėpavimo kontrolę ir sumažinti fizinius panikos pojūčius. Šias technikas galima praktikuoti tiek terapijos seansų metu, tiek už jų ribų.
Poveikio terapija
Kai kuriais atvejais psichologai gali taikyti poveikio terapiją, kad pacientai palaipsniui susidurtų su panikos priepuolius sukeliančiomis situacijomis ar dirgikliais. Tai darydami kontroliuojamoje ir palankioje aplinkoje, asmenys gali išmokti susidurti su savo baimėmis ir ilgainiui sumažinti panikos reakcijų intensyvumą.
Vaistų valdymas
Nors psichologai daugiausia dėmesio skiria nefarmakologinėms intervencijoms, jie gali bendradarbiauti su psichiatrais, kai manoma, kad reikia medikamentų. Panikos priepuolių simptomams palengvinti gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba benzodiazepinai.
Realaus gyvenimo patirtis
Psichologinės intervencijos veiksmingumui iliustruoti prisiminkite Saros istoriją. Sara daugelį metų kentė panikos priepuolius, kurie atsiliepė jos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Ji kreipėsi pagalbos į psichologą, kuris taikė CBT, atsipalaidavimo technikų ir poveikio terapijos derinį. Laikui bėgant Sara išmoko veiksmingai valdyti panikos priepuolius. Psichologo padedama, ji įgijo įrankių ir pasitikėjimo savimi, kad galėtų susidoroti su savo trigeriais ir galiausiai susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę.
Panikos priepuoliai yra sudėtinga ir kankinanti būklė, tačiau psichologai teikia vertingą paramą ir įrodymais pagrįstą gydymą, padedantį žmonėms susidoroti ir atsigauti. Sukurdami palankią aplinką, nustatydami veiksnius, sukeliančius panikos priepuolius, ir taikydami tokius terapinius metodus kaip CBT, kvėpavimo pratimai ir poveikio terapija, psichologai padeda savo pacientams įveikti panikos priepuolius. Tokios realios sėkmės istorijos, kaip Saros, liudija psichologinės intervencijos veiksmingumą, padedantį įveikti panikos priepuolius. Jei jūs arba kas nors iš jūsų pažįstamų kovoja su panikos priepuoliais, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į kvalifikuotą psichologą, kad atgautumėte kontrolę ir rastumėte palengvėjimą psichologo kėdėje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors panikos priepuoliai gali labai neraminti, jie nėra neįveikiami. Apsirūpinkite žiniomis, ieškokite paramos ir atminkite: kiekvienas įkvėpimas yra žingsnis į priekį. Jei priepuoliai nesiliauja, kreipkitės į gydytoją. Kiekvieno žmogaus kelionė yra unikali, todėl nėra gėda kreiptis patarimo.
