Kodėl verta stengtis palaikyti sveiką gyvenseną?

Tikriausiai galite lengvai pastebėti kai sveika gyvensena baigėsi. Galite tiesiog jaustis „ne taip“. Pastebite, kad jaučiatės pavargę. Jūsų virškinimo sistema neveikia taip gerai, kaip įprasta, ir jums atrodo, kad vis dažniau peršąlate. Psichiškai pastebite, kad negalite susikaupti, jaučiate nerimą ar depresiją.

Gera žinia: sveikas gyvenimo būdas gali padėti jums jaustis geriau. Dar geriau, kad nebūtina per vieną naktį iš pagrindų pakeisti visą savo gyvenimą. Labai lengva padaryti keletą nedidelių pakeitimų, kurie padės pagerinti jūsų savijautą. O kai padarysite vieną pokytį, sėkmė privers pakartoti.

Kas yra sveika gyvensena?

Paprašykite 50 žmonių apibrėžti, kas yra sveika gyvensena, ir greičiausiai gausite 50 skirtingų atsakymų. Taip yra todėl, kad nėra vieno sveikos gyvensenos būdo. Sveika gyvensena paprasčiausiai reiškia, kad darote tai, kas jus džiugina ir leidžia gerai jaustis.

Vienam žmogui tai gali reikšti penkis kartus per savaitę nueiti kilometrą pėsčiomis, kartą per savaitę suvalgyti greito maisto ir kas antrą dieną virtualiai ar gyvai praleisti laiką su artimaisiais. Kitam sveikas gyvenimo būdas gali reikšti treniruotis ir bėgti du maratonus per metus, laikytis keto dietos ir niekada negerti alkoholio.

Nė vienas iš šių būdų nėra geresnis už kitą. Abu jie puikiai tinka tam žmogui. Jūs galite nuspręsti, kaip atrodo jūsų sveika gyvensena.

Kokios sveiko gyvenimo būdo naudos?

Pokyčiai, kuriais siekiama pagerinti savo sveikatą, gali būti naudingi jūsų kūnui, protui, piniginei ir net aplinkai.

1. Užkerta kelią ligoms

Sveiki įpročiai gali sumažinti įvairių ligų riziką, įskaitant tas, kurios gali būti paplitusios jūsų šeimoje.

Pavyzdžiui, neseniai atlikto tyrimo metu suaugusiesiems, kurie 8 savaites laikėsi standartinės amerikietiškos dietos (kurioje gausu vaisių ir daržovių), sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.Kitame 2020 m. tyrime tyrėjai nustatė, kad kiekvienas žmogus padidinęs 66 g kasdien suvartojamų vaisių ir daržovių kiekį turi 25 proc. mažesne rizika susirgti 2 tipo diabetu.

Kai kurių rafinuotų grūdų pakeitimas neskaldytais taip pat sumažina ligų riziką. Atlikus anketinį tyrimą kuriame dalyvavo beveik 200 000 suaugusiųjų, tų, kurie valgė daugiausiai neskaldytų grūdų, sergamumas 2 tipo diabetu buvo 29 proc. mažesnis nei tų, kurie jų valgė mažiausiai.

Ir metaanalizė, kurią sudarė 45 tyrimų išvados,nustatė, kad kasdien suvalgant 90 gramų (arba tris 30 gramų porcijas) neskaldytų grūdų, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėjo 22 procentais, koronarinės širdies ligos – 19 procentų, o vėžio – 15 procentų.

Kalbant apie fizinį aktyvumą, vos 11 minučių per dieną gali pailginti jūsų gyvenimą. Atlikdami 2020 m. tyrimą, mokslininkai stebėjo daugiau kaip 44 000 suaugusiųjų. Tų, kurie kasdien 11 minučių užsiėmė vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla, mirties rizika buvo mažesnė, palyginti su tais, kurie tokiu intensyvumu mankštinosi tik 2 minutes. Šio palyginimo rezultatas buvo toks pats net ir tuo atveju, jei žmonės kasdien sėdėjo 8,5 valandos.

2. Taupo pinigus

Visada pravartu apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir kasmet atlikti sveikatos patikrinimą. Tai ypač aktualu matant, kad kai kurie sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, yra „tylūs“. Tai reiškia, kad jie neturi jokių simptomų, todėl, jei nesate pasitikrinę, paprastai nežinote, kad sergate šia liga. Tačiau kuo sveikesni esate, tuo mažesnė tikimybė, kad jums teks kreiptis į gydytoją. Tai gali padėti sutaupyti pinigų, nes sumažės bendri mokesčiai, sumažės receptinių vaistų ir kitokio gydymo poreikis.

3. Ilgina gyvenimo trukmę

Pagrindiniai sveiki įpročiai yra susiję su ilgesniu gyvenimu. Jei, sulaukę 50 metų, niekada nerūkėte, išlaikote sveiką svorį, reguliariai sportuojate, laikotės sveikos mitybos ir saikingai vartojate alkoholį, galite gyventi iki 14 metų ilgiau. Atlikę bent kelis iš šių pakeitimų, taip pat galitėsite pailginti savo gyvenimą.

4. Nauda aplinkai

Itin perdirbti maisto produktai – tai tokie, kurių sudėtyje yra rafinuotų grūdų ir priedų, keičiančių tekstūrą, skonį ar spalvą. Keletas tokių maisto produktų pavyzdžių – sūrio paplotėliai, supakuoti desertiniai pyragaičiai, vištienos grybukai ir saldinti pusryčių dribsniai. Daugiau nei 70 proc. JAV prekybos centruose parduodamų maisto produktų yra perdirbti. Gaminant apdorotus maisto produktus išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, trūksta vandens, mažėja biologinė įvairovė, susidaro plastiko atliekų ir kertami miškai. Dar yra gyvūninės kilmės produktų. Remiantis 2013 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (Jungtinių Tautų agentūra, kurios pagrindinis tikslas – mažinti badą ir maisto nelygybę pasaulyje) atlikto tyrimo duomenimis, gyvulių auginimas mėsai ir pienui sudaro 14,5 proc. žmogaus sukuriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tačiau tai galima lengvai išspręsti. Pavyzdžiui, jei kiekvienas amerikietis sumažintų savaitinį jautienos suvartojimą 1/4 kilogramo, tai, pasak Nacionalinės išteklių gynimo tarybos, pasaulinio atšilimo dujų emisijos sumažėjimas prilygtų 4-6 milijonų automobilių pašalinimui iš kelių.

Tačiau svarbu ne tik tai, ko valgote daugiau ar mažiau. Trumpas keliones automobiliu pakeitus važiavimu dviračiu taip pat galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį.

2010 m. atliktame tyrime, mokslininkai apskaičiavo, kad jei 20 proc. Madisono (Viskonsino valstija) gyventojų važiuotų dviračiais trumpesnėms nei 5 mylių kelionėms, anglies dioksido išmetimą kasmet sumažintų daugiau nei 57 000 tonų. O 2017 m. Stokholme atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jei vairuotojai, gyvenantys per pusvalandį kelio dviračiu iki darbo ir iš jo, į darbą ir atgal važiuotų dviračiu, o ne automobiliu, dėl sumažėjusio transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio kasmet apskrityje būtų galima sutaupyti 449 gyvenimo metus.