Pasinerkite į psichologiją
Kūdikio atsiradimą, kuris dažnai skelbiamas kaip džiaugsmingas įvykis, kartais gali temdyti sudėtingas emocijų derinys. Kai kurios motinos tarp gugavimo ir glaustymosi susiduria su didžiuliu liūdesiu, nerimu ir neviltimi. Ši būklė, vadinama pogimdymine depresija (PPD), kuri kamuoja daugybę jaunų motinų visame pasaulyje. Tačiau kas tai yra, kaip atpažinti jos požymius ir, svarbiausia, kokių veiksmų galima imtis, kad pasveiktumėte?
Psichikos ligos – tema, kuri dažnai apeinama įprastuose pokalbiuose, yra neatsiejama nuo mūsų supratimo apie bendrą sveikatos būklę. Kaip ir fizinių negalavimų atveju, ankstyvas požymių atpažinimas ir tinkamas gydymas gali daug ką pakeisti. Taigi, kokie yra dažniausi simptomai ir kaip į juos reaguoti?
Ar kada nors gulėjote ant sofos ir galvojote apie sudėtingą žmogaus proto veiklą? O gal pažįstate žmogų, kuris kažkada gyvenime kreipėsi pagalbos į specialistą, kad išspręstų savo psichikos sveikatos problemas? Jei pagalvojote apie bet kurį iš šių scenarijų, jums gali būti įdomu susipažinti su psichiatrijos pasauliu. Šiandien galime pasitomėti plačiau ir panagrinėti temą – „Kas iš tikrųjų yra psichiatras?“
Santykiai iš esmės yra emocijų, įvairių patirčių susipynusių istorijomis visuma. Tačiau kad ir kokie unikalūs ir sudėtingi būtų kiekvieni santykiai, yra beveik universali tiesa – visi jie susiduria su iššūkiais. Nesvarbu, ar tai būtų bendravimo problemos, ar pasitikėjimo trūkumas, ar išorinis spaudimas, dauguma santykių išgyvena sunkius periodus. Tokiu metu santykių psichologas gali būti švyturys, vedantis problemiškus santykius link darnesnės egzistencijos.
Kai galvojame apie žmogiškąją patirtį, dažnai prisimename emocijas, elgesį ir santykius. Tačiau kas mums padeda susigaudyti šiuose sudėtinguose gyvenimo aspektuose? Pažvelkime plačiau psichologinį ”pasaulį”.
Psichoterapeutas yra kvalifikuotas specialistas, kuris padeda asmenims, poroms ar grupėms suprasti ir spręsti emocines, psichologines ir elgesio problemas. Psichoterapijos tikslas dažnai yra padėti klientams pagerinti jų psichinę sveikatą, įveikti stresą ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Tai galima pasiekti taikant įvairius terapinius metodus, kurie dažnai grindžiami psichologinėmis teorijomis ir moksliniais tyrimais.
Kelionės gali būti įdomi ir turininga patirtis, suteikianti galimybę pažinti naujas kultūras, vietas ir sukurti neišdildomus prisiminimus. Vis dėlto tarp įspūdžių, patiriamų keliaujant, daugelis žmonių dažnai susiduria su psichologiniu nuovargiu. Nuolatiniai rutinos pokyčiai, nepažįstama aplinka ir spaudimas maksimaliai išnaudoti kiekvieną akimirką gali pakenkti psichinei savijautai. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio nuovargio keliaujant priežastis ir pasiūlysime praktines strategijas, kaip jo išvengti, kad kelionė būtų malonesnė ir labiau atgaivinanti.
Kelionė sveikesnio gyvenimo būdo link prasideda nuo nedidelių pokyčių, kuriuos, pasitikėdami savimi, galite įgyvendinti. Apsvarstykite galimybę išsikelti „SMART“ tikslus.
SMART – tai reiškia, kad tikslas yra:
konkretus
išmatuojamas
pasiekiamas
susijęs su laiku (įvykdytas iki tam tikro termino ir per tam tikrą laiką)
Kai sutelksite dėmesį į SMART tikslus, galite sulaukti daugiau sėkmės. O viena pradinė „pergalė“ paskatins jus kelti naujus, didesnius tikslus.
Apsvarstykite šiuos patarimus, kaip pradėti gerinti bendrą sveikatą.
Norint suprasti, kaip eksperimentinė psichologija pasiekė dabartinį lygį, naudinga pažvelgti, kaip ji atsirado. Psichologija yra palyginti jauna disciplina, atsiradusi XIX a. pabaigoje. Pradžioje ji buvo filosofijos ir biologijos dalis, tačiau oficialiai tapo atskira mokslo sritimi, kai psichologas Vilhelmas Vundtas (Wilhelm Wundt) įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos tyrimams skirtą laboratoriją.
