Kas yra vaistai ir kaip jie veikia?

Vaistų veikimas

Kartais atrodo, kad vaistų yra daugiau nei ligų, ir gali būti sunku juos suprasti, todėl jie yra skirstomi į grupes. Kai kurių vaistų galima įsigyti be recepto vaistinėse ar kitose parduotuvėse. Kitiems reikia gydytojo recepto. Kai kurių galima įsigyti tik ligoninėse.

Kas yra vaistai?

Vaistai – tai cheminės medžiagos arba junginiai, naudojami ligoms gydyti, sustabdyti arba užkirsti joms kelią, palengvinti simptomus arba padėti diagnozuoti ligas. Vaistų pažanga leido gydytojams išgydyti daugelį ligų ir išgelbėti daug gyvybių.

Šiais laikais vaistai gaunami iš įvairių šaltinių. Daugelis jų buvo sukurti iš gamtoje randamų medžiagų, ir net šiandien daugelis jų išgaunama iš augalų.

Kai kurie vaistai gaminami laboratorijose sumaišius kelias chemines medžiagas. Kiti, pavyzdžiui, penicilinas, yra šalutiniai organizmų, pavyzdžiui, grybų, produktai. Keletas jų netgi sukurti biologiniu būdu, į bakterijas įterpiant genus, kurie priverčia jas gaminti norimą medžiagą.

Kai galvojame apie vaistų vartojimą, dažnai galvojame apie tabletes. Tačiau vaistai gali būti tiekiami įvairiais būdais, pvz:

  • skysčiai, kurie nuryjami
  • į ausis ar akis lašinami lašai
  • kremai, geliai ar tepalai, kuriais tepama oda
  • inhaliatoriai (pvz., nosies purškikliai arba astmos inhaliatoriai)
  • pleistrai, klijuojami ant odos (vadinamieji transderminiai pleistrai)
  • tabletės, dedamos po liežuviu (vadinamos po liežuviu vartojamais vaistais; vaistas absorbuojamas į kraujagysles ir patenka į kraują)
  • injekcijos (švirkštai) arba intraveniniai (leidžiami į veną) vaistai

Skirtingų rūšių vaistai

Vaistai veikia įvairiais būdais. Kai kurie iš jų gali išgydyti ligą, sunaikindami arba sustabdydami užkrato, pavyzdžiui, bakterijų ir virusų, plitimą. Kitais vaistais gydomas vėžys, nes jie naikina besidalijančias ląsteles arba neleidžia joms daugintis. Kai kurie vaistai pakeičia trūkstamas medžiagas arba koreguoja natūralių organizmo cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kai kurių hormonų ar vitaminų, kiekį. Vaistai netgi gali paveikti nervų sistemos dalis, kurios kontroliuoja organizmo procesus.

Beveik kiekvienas yra vartojęs antibiotikų. Šios rūšies vaistai kovoja su bakterinėmis infekcijomis. Gydytojas gali skirti antibiotikų, pavyzdžiui, nuo slogos ar ausų infekcijos. Antibiotikai veikia naikindami bakterijas arba stabdydami jų dauginimąsi, kad organizmo imuninė sistema galėtų kovoti su infekcija.

Kartais tam tikra organizmo dalis negali pasigaminti pakankamai cheminės medžiagos. Dėl to taip pat galite susirgti. Pavyzdžiui, nuo diabetu sergančių žmonių kasa negali gaminti pakankamai insulino (hormono, reguliuojančio gliukozės kiekį organizme). Kai kuriems žmonėms mažai gaminasi skydliaukės hormono, kuris padeda kontroliuoti, kaip organizmas naudoja energiją. Kiekvienu atveju gydytojai gali paskirti vaistų, pakeičiančių trūkstamą hormoną.

Kai kurie vaistai gydo simptomus, bet negali išgydyti ligos, kuri sukelia simptomus. (Simptomas – tai viskas, ką jaučiate sirgdami, pavyzdžiui, kosulys ar pykinimas.) Taigi, gerklės skausmas gali būti malšinamas, bet jis nesunaikins tos bjaurios streptokoko bakterijos.

Kai kurie vaistai malšina skausmą. Jei pasitempėte raumenis, gydytojas gali liepti vartoti ibuprofeno arba paracetamolio. Šie skausmą malšinantys vaistai, arba analgetikai, nepanaikina skausmo šaltinio – raumuo vis tiek bus patemptas. Jie tik blokuoja kelius, kuriais skausmo signalai iš sužeistos ar sudirgintos kūno dalies perduodami į smegenis (kitaip tariant, jie paveikia tai, kaip smegenys nuskaito skausmo signalą), todėl jums ne taip skauda, kol jūsų kūnas atsigauna.

Senstant žmonėms kartais išsivysto lėtinės arba ilgalaikės ligos. Vaistai gali padėti kontroliuoti tokias ligas kaip aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Šie vaistai neišgydo pagrindinės problemos, tačiau jie gali padėti išvengti kai kurių organizmą žalojančių padarinių laikui bėgant.

Nors kai kuriems vaistams reikia recepto, kai kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Daugelį vaistų nuo skausmo, karščiavimo, kosulio ar alergijos galite įsigyti be recepto. Tačiau vien todėl, kad vaistą galima įsigyti be recepto, nereiškia, kad jis neturi šalutinio poveikio. Vaistus be recepto vartokite taip pat atsargiai, kaip ir gydytojo paskirtus.