Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtinga, daugialypė neurologinė raidos būklė, kuri sulaukė visuomenės dėmesio, nes vis dažniau yra diagnozuojama. Šiame straipsnyje mūsų tikslas plačiau panagrinėti autizmo pasaulį, jo požymius ir kitus aspektus remiantis medicininėmis įžvalgomis.
Kas yra Autizmas?
Autizmas yra spektrinis sutrikimas, t. y. jo apraiškos atskiriems asmenims labai skiriasi. Vieni gali turėti išskirtinių gebėjimų tam tikrose srityse, o kiti susiduria su dideliais sunkumais kasdienėje veikloje. Kaip teigiama žurnale „Journal of Neurodevelopmental Disorders“ paskelbtame Jones ir kt. tyrime (2018), autizmo šaknys glūdi ankstyvajame smegenų vystymosi etape. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra socialinės sąveikos sunkumai, pasikartojantis elgesys ir bendravimo sunkumai. Šie simptomai paprastai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir turi įtakos kasdieniam funkcionavimui.
Autizmo požymiai
Autizmui arba autizmo spektro sutrikimui (ASS) būdingi įvairūs požymiai ir simptomai, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pastebimi, ypač mažiems vaikams. Šie požymiai paprastai pasireiškia iki dvejų ar trejų metų amžiaus, o kartais jau nuo 18 mėnesių. Štai keletas pagrindinių požymių.
Socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai
- Ribotas akių kontaktas – bendravimo metu sunku išlaikyti akių kontaktą.
- Vėluojanti kalba – vėluojanti kalbos raida arba visai nekalbėjimas.
- Sunkumai bendraujant – sunkumai pradedant ar palaikant pokalbį; gali nesuprasti ar nenaudoti tipiškų socialinių ženklų, tokių kaip rodymas ar kikenimas.
- Pasikartojanti kalba – žodžių ar frazių kartojimas, vadinamas echolalija.
- Sunkumai suprantant kitų jausmus – sunkumai įsijausti ar suprasti kito žmogaus požiūrį.
Pasikartojantis elgesys ir riboti interesai
- Pasikartojantys judesiai – pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, supimasis, sukimasis ar pliaukštelėjimas rankomis.
- Griežtas rutinos laikymasis – staigus laikymasis griežtai laikantis tvarkos ar aplinkos.
- Susikoncentravę interesai – intensyvus susidomėjimas konkrečia tema ar objektu, dažnai išstumiant kitas veiklas.
- Sensorinis jautrumas – per didelis arba per mažas reagavimas į jutimus, tokius kaip šviesa, garsas, prisilietimas ar temperatūra.
Netipiškas žaidimo ir vaizduotės vystymasis
- Ribotos vaizduotės žaidimas – sunku įsitraukti į vaizduotės žaidimus ar apsimestinius žaidimus.
- Neįprastas žaislų naudojimas – žaislų naudojimas netipiniu būdu, pavyzdžiui, objektų rikiavimas į eilę arba dėmesys sutelkiamas į žaislo dalis, o ne į visumą.
Socialiniai iššūkiai
- Sunkumai susirasti draugų – dėl socialinės sąveikos ir bendravimo sunkumų sunku susirasti ir išlaikyti draugus.
- Pirmenybę teikia vienatvei – mėgsta žaisti vieni, atokiau nuo kitų vaikų ar žmonių.
Vystymosi atsilikimas
- Nenuosekli įgūdžių raida – įgūdžiai gali vystytis netolygiai: vienose srityse jie vystosi sparčiau, o kitose vėluoja.
Svarbu pažymėti, kad šie požymiai gali labai skirtis ir ne visi autizmu sergantys asmenys elgsis taip, kaip jie elgiasi. Be to, daugelį šių požymių gali turėti ir autizmo neturintys vaikai, ypač ankstyvojoje raidos stadijoje. Todėl norint tinkamai diagnozuoti autizmą, būtina, kad jį profesionaliai įvertintų psichologas, neurologas ar psichiatras, turintis patirties autizmo srityje.
Ankstyva intervencija ir pritaikyta pagalba gali gerokai pagerinti autizmu sergančių vaikų rezultatus, todėl ankstyvas diagnozės nustatymas yra labai svarbus. Jei tėvai ar globėjai pastebi šiuos vaiko požymius, patartina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl išsamaus įvertinimo.
Kas sukelia autizmą?
Tikslios autizmo spektro sutrikimo (ASS) priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau tyrimai rodo, kad jį lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Čia pateikiame dabartinį supratimą:
Genetiniai veiksniai
Paveldimi bruožai – autizmas dažnai pasireiškia šeimose, todėl galima manyti, kad jis turi genetinį komponentą. Autizmu sergančio vaiko broliai ir seserys turi didesnę tikimybę sirgti autizmu.
Genetinės mutacijos – kai kurie autizmo atvejai yra susiję su genetinėmis mutacijomis. Šios mutacijos gali būti paveldėtos arba atsirasti savaime.
Genetiniai sutrikimai – tam tikri genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, trapiosios X formos sindromas, Retto sindromas ir tuberozinė sklerozė, yra susiję su dažnesniu autizmu.
Aplinkos veiksniai
Nėštumo ir gimdymo komplikacijos – su didesne autizmo rizika siejami tokie veiksniai kaip vyresnis tėvų amžius pastojimo metu, motinos ligos nėštumo metu, itin ankstyvas gimdymas ir mažas gimimo svoris.
Tam tikrų medžiagų poveikis – yra tam tikrų įrodymų, kad tam tikrų medžiagų, tokių kaip alkoholis, tam tikri vaistai ir oro teršalai, poveikis nėštumo metu gali padidinti autizmo riziką.
Genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika
Tyrimai rodo, kad genetinių polinkių ir aplinkos veiksnių derinys gali padidinti riziką susirgti autizmu. Genų ir aplinkos sąveika yra sudėtinga ir iki galo neišaiškinta.
Neurologiniai veiksniai
Smegenų vystymasis: Ankstyvasis smegenų vystymasis ir vėlesnis jų funkcionavimas autizmu sergančių asmenų organizme skiriasi. Tyrimai parodė, kad autizmu sergančių žmonių smegenų struktūra ir funkcijos skiriasi nuo autizmu nesergančių žmonių.
Diagnozė ir ankstyvoji intervencija
Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo penktajame leidime (DSM-5) pateikiami ASS diagnozės kriterijai. Ankstyva diagnozė yra labai svarbi, nes ji atveria kelią ankstyvai intervencijai, kuri gali gerokai pagerinti rezultatus. Smith ir Eikeseth (2011) atliktas tyrimas „Behavioral Interventions“ rodo, kad ankstyva intensyvi elgesio intervencija gali pagerinti autizmu sergančių vaikų mokymosi, bendravimo ir socialinius įgūdžius.
Kaip gydyti autizmą?
Autizmui gydyti taikoma daugybė terapijų, kurių kiekviena skirta skirtingiems simptomams. Dažniausiai taikoma elgesio terapija, kalbos terapija ir ergoterapija. „The Lancet“ žurnale „Green et al.“ (2020 m.) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad individualiai pritaikyti terapijos planai gali padėti reikšmingai pagerinti bendravimą ir elgesį. Šios terapijos yra veiksmingiausios, kai jos pritaikomos pagal konkrečius asmens poreikius.
Ar autizmas išaugamas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) paprastai nėra „išaugamas“ tradicine prasme. Tai yra visą gyvenimą trunkanti liga, ir nors laikui bėgant jos apraiškos gali keistis, daugumai autizmu sergančių asmenų tam tikri simptomai išliks visą gyvenimą.
Vystymasis ir pokyčiai laikui bėgant
Simptomų kaita – autizmo simptomai gali keistis asmeniui augant ir vystantis. Vieniems simptomai gali tapti ne tokie sunkūs arba lengviau valdomi, o kitiems jie gali išlikti pastovūs arba, kai kuriais atvejais, su amžiumi tapti ryškesni.
Įgūdžių vystymasis – daugelis autizmu sergančių asmenų laikui bėgant išsiugdo įveikos strategijų ir įgūdžių, kurie gali padėti sušvelninti kai kuriuos sunkumus, su kuriais jie susiduria. Šį vystymąsi dažnai lemia augimo, terapijos, švietimo ir paramos derinys.
Ankstyvoji intervencija ir parama
Ankstyvosios intervencijos poveikis – ankstyvosios intervencijos programos gali turėti didelį teigiamą poveikį autizmu sergantiems vaikams. Šiose programose dažnai daugiausia dėmesio skiriama bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgesio gerinimui, o tai gali lemti geresnius rezultatus suaugus.
Nuolatinė parama – nuolatinė parama ir terapija gali būti naudinga autizmu sergantiems asmenims, kai jie pereina į paauglystę ir suaugusiųjų amžių. Tai gali būti socialinių įgūdžių mokymas, profesinis mokymas ir parama savarankiškam gyvenimui.
Individualūs skirtumai
Autizmo spektro pobūdis – autizmas yra spektrinis sutrikimas, t. y. jis skirtingai veikia atskirus asmenis. Kai kuriems žmonėms tam tikri simptomai laikui bėgant gali silpnėti, o kitiems – ne.
Funkcionavimo lygiai – autizmo poveikis kasdieniam funkcionavimui gali labai skirtis. Kai kurie asmenys gali sugebėti gyventi savarankiškai ir daryti karjerą, o kitiems visą gyvenimą gali reikėti didesnės paramos.
Ateities autizmo tyrimų kryptys
Naujausiuose autizmo tyrimuose nagrinėjamos genetinės sąsajos ir neurovaizdavimo metodai. 2022 m. žurnale „Nature Genetics“ paskelbtame tyrime nustatyti keli su autizmu susiję genai, atveriantys naujas galimybes suprasti šią ligą. Šie pasiekimai žada pagilinti mūsų supratimą apie autizmą ir paskatinti imtis veiksmingesnių intervencinių priemonių.
Netipinis autizmas
„Netipinis autizmas“ – tai terminas, kuris anksčiau buvo vartojamas apibūdinant asmenis, kurie ne visiškai atitinka visus klasikinio autizmo diagnozės kriterijus ir simptomai atsiranda vėlianiame amžiuje, tačiau asmuo vis tiek pasižymi į autizmą panašiu elgesiu ir simptomais. Šiandien šis terminas vartojamas rečiau, nes autizmo supratimas ir klasifikacija tobulėja.
Autizmas yra sudėtingas sutrikimas, kurį reikia suprasti niuansuotai. Derindami mokslinius tyrimus ir asmeninius pasakojimus, galime susidaryti išsamesnį autizmo patirties vaizdą. Būtent per šią dvigubą medicinos ir žmogiškumo prizmę galime iš tiesų įvertinti ir paremti įvairius autistų bendruomenės poreikius.
