Ar gali būti, kad hormonas, kuris išsiskiria sporto metu padės Parkinsono ligos gydymui?

Tyrimo metu nustatyta, kad fizinio krūvio sukeltas hormonas gali sumažinti baltymo, sukeliančio Parkinsono ligos simptomus, kiekį. 

Parkinsono liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuria serga daugiau kaip 8,5 mln. žmonių visame pasaulyje.Simptomai, tokie kaip drebulys, raumenų rigidiškumas, lėti judesiai ir pažinimo funkcijų sutrikimas, laikui bėgant palaipsniui blogėja.

Kai kurie vaistai gali palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau šiuo metu vaistų, kurie išgydytų ligą pilnai, nėra.

Šis tyrimas, kuris buvo atliekamas su pelėmis, gali padėti rasti naujų šios ligos gydymo būdų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Parkinsono liga (PL)- degeneracinė smegenų liga kuri, plinta sparčiau nei bet kuris kitas neurologinis sutrikimas. Pasaulyje per pastaruosius 25 metus jos paplitimas padvigubėjo.

Parkinsono ligos simptomai vystosi lėtai, laikui bėgant blogėja ir gali būti šie:

drebulys

koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai

uoslės praradimas

eisenos pokyčiai

veido raumenis valdančių nervų pokyčiai

miego sutrikimai

nuotaikos pokyčiai, įskaitant depresiją

nuovargis

Šiuo metu liga neišgydoma, nors vaistai, ergoterapija, logopedija ir fiziniai pratimai gali palengvinti ligos simptomus.

Daugelį simptomų gali lemti alfa-sinukleino sankaupos, kurios sukelia smegenų ląstelių žūtį. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad aerobinių pratimų metu susidarantis hormonas gali užkirsti kelią šių sankaupų susidarymui.

Sporto hormonas

Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali pagerinti kognityvines funkcijas ir būti naudingi sergantiesiems Parkinsono ar Alzheimerio liga. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad ištvermės treniruočių metu į kraują išsiskirianti molekulė irisinas, kuris ir daro teigiamą įtaką sveikatai.

Kadangi irisinas vienodai išsiskiria ir žmonėms, ir pelėms, mokslininkai iš Džono Hopkinso medicinos ir Dana-Farberio vėžio instituto Bostone sukūrė pelės Parkinsono ligos modelį, kad galėtų toliau jį tirti.

Pirmiausia tyrėjai sukūrė pelių smegenų ląsteles, kad jos gamintų alfa-sinukleino skaidulas. Kai šis baltymas suformuoja gumulėlius, kurie aptinkami PL sergančių žmonių smegenyse, jie žudo dopaminą gaminančius neuronus.

Tyrėjai šioms nervų ląstelėms suleido irisino ir nustatė, kad alfa-sinukleino skaidulos nesudarė gumulėlių. Irisinas taip pat neleido smegenų ląstelėms žūti.

Poveikis raumenų judėjimui

Po sėkmingo bandymo mokslininkai perėjo prie eksperimentų su gyvomis pelėmis, kurioms buvo sukurti į Parkinsono ligą panašūs simptomai.

Pirmiausia jie įšvirkštė alfa-sinukleino į pelės smegenų sritį, kurioje yra daug dopaminą gaminančių neuronų. Po dviejų savaičių į pelių uodegos veną suleido irisino.

Po 6 mėnesių pelėms, kurioms nebuvo sušvirkšta irisino, sutriko raumenų veikla. Joms buvo sumažėjusi raumenų jėga ir jos bėgdavo lėčiau.

Pelės, kurioms buvo suleista irisino, raumenų judesių sutrikimų neturėjo.

Tyrėjai nustatė, kad injekcijos būdu suleistas irisinas peržengė kraujo-smegenų barjerą ir užblokavo alfa-sinukleino gniužulų susidarymą. Svarbiausia, kad irisinas neturėjo jokio poveikio alfa-sinukleino monomerams, kurie, kaip manoma, yra svarbūs perduodant nervinius impulsus.

Pokyčiai smegenyse

Išanalizavę pelių smegenų audinį, mokslininkai nustatė, kad pelių, kurioms duota irisino, alfa-sinukleino gniužulų sumažėjo iki 80 %, palyginti su tomis, kurioms duota placebo.

Tolesni tyrimai parodė, kad šį poveikį lėmė lizosominis alfa-sinukleino grumstelių skaidymas, kurį, mokslininkų nuomone, skatino irisinas.

Nors šis tyrimas buvo atliktas su pelėmis, irisiną fizinio krūvio metu išskiria ir žmonių raumenys bei skeleto audiniai. Tačiau, vien fizinių pratimų metu pagaminamo kiekio gali neužtekti, kad būtų pasiektas toks poveikis